Dezenvolvimentu abilidade

OIT no UE kontinua avansa to’os baunilla iha Timor-Leste ho formasaun prátika kona-ba kura, kualidade no merkadu

Projetu Abilidade Agroflorestal ba Empregu no Reziliénsia kontinua fó apoiu ba to’os baunila iha Timor-Leste, ho objetivu atu harii indústria baunila ida ne’ebé kompetitivu no sustentável liu.

1 July 2025

Content also available in: English

TIBAR, Timor-Leste (Notísia OIT) - Projetu Abilidade Agrofloresta ba Empregu no Reziliénsia, ne’ebé implementa hosi OIT iha Timor-Leste no finansia hosi Uniaun Europeia (UE), hala’o faze daruak hosi nia Treinamentu Prátika Agríkola Di’ak (PAG) kona-ba kura baunila iha Tibar hosi loron 16–18 Juñu iha Sentru Nasionál Formasaun Vokasionál no Empregu (CNEFP). Ho apoiu hosi Quinta Portugal, formasaun ne’e halibur partisipante na’in 24 hosi background oioin, inklui agrikultór baunila, reprezentante setór privadu, no estensionista agríkola hosi Ministériu Agrikultura.

Programa formasaun ne’e nu’udar kontinuasaun hosi sesaun inisiál ne’ebé hala’o iha fulan balun antes ne’e iha Munisípiu Aileu. Faze dahuluk foka ba ekipa partisipante sira ho koñesimentu no abilidade prátika sira hodi hadi'a kualidade produsaun baunila, hamenus lakon sira hafoin kolleita, no hasa'e asesu ba merkadu premium sira.

© OIT
© OIT
Faze daruak hosi Treinamentu Prátika Agríkola Di'ak (PAP) kona-ba kura baunila iha Tibar, Timor-Leste, iha Juñu 2025.

Durante loron tolu, partisipante sira esplora prátika sira kura baunila nian liuhosi sesaun klean sira ne'ebé lidera hosi Daniel Stassen—peritu baunila nian ne'ebé rekoñesidu internasionalmente hosi Béljika, ne'ebé koñesidu ho naran "Mister Vanilla". Sira mós aprende etapa esensiál sira hanesan klasifikasaun no klasifikasaun, oho bee, suar iha kaixa laran, kura iha loro-matan no kura iha armajen.

Durante treinamentu, ami mós aprende buat barak kona-ba potensiál merkadu nian no bele haree benefísiu sira bainhira ami tau esforsu ba ida-ne'e.

Abílio da Costa, partisipante ida

Partisipante sira mós aprende téknika kolleita ne'ebé loos, no mós oinsá atu prosesa baunila nia musan no komprende dinámika merkadu baunila nian. Sira iha oportunidade atu pratika rasik tékniku sira kura nian, hodi asiste transformasaun baunila nian no hetan hanoin kona-ba oinsá etapa ida-idak afeta kualidade finál.

"Maske ami balun hanesan ona formadór no iha ona esperiénsia iha to'os, ami kontente no sempre nakloke atu aprende buat foun sira, liuliu bainhira ko'alia kona-ba kultivasaun baunila. Durante formasaun, ami mós aprende buat barak kona-ba potensiál merkadu nian no bele haree benefísiu sira bainhira ami tau esforsu ba ida-ne'e," dehan partisipante ida, Abílio da Costa.

Aleinde abilidade tékniku sira, partisipante sira hetan ideia negósiu no estratéjia sira ba komersializasaun ba sira-nia baunilha—enkoraja sira atu hanoin liu fali portaun to'os nian no esplora maneira sira atu aumenta valór no rendimentu liuhosi marka intelijente, hadi'a prosesamentu no harii ligasaun sira ho kompradór lokál no internasionál sira.

© OIT
© OIT
Partisipante sira hosi formasaun GAP esplora prátika sira kura baunila nian liuhosi série sesaun klean sira ne'ebé lidera hosi peritu baunila nian ne'ebé rekoñesidu internasionalmente hosi Béljika iha Timor-Leste iha Juñu 2025.

Atu tau teoria iha pratika, partisipante sira hamutuk vizita terrenu ba to’os baunilla rua iha Munisipiu Ermera. Iha ne'ebá, sira observa no hola parte iha demonstrasaun sira iha moris-reál, pratika tékniku sira kolleita baunila nian, kuidadu ai-horis sira durante mudansa sazonál sira no manejamentu pós-kolleita. Esperiénsia prátika ida-ne'e ajuda taka lakuna entre konteúdu formasaun no aplikasaun prátika iha terenu.

“Uluk, wainhira ami koileta ami nia baunilla, ami lahatene ka la uza teknika ne’ebe lolos, ne’ebe afeta ba kualidade no lori ba produsaun ne’ebe ki’ik.Agora ami aprende ona, hau fiar katak kolleita tuir mai sei lori rezultadu ne’ebe diak liu, ho baunilha musan ho kualidade aas ne’ebe bele fa’an ho folin ne’ebe diak liu,” observa Alexandrinho de Jesus, agrikultor baunila, hosi Lincadeca ho konfiansa.

Liuhosi programa formasaun lubuk ida, OIT, UE, no sira-nia parseiru sira kontinua apoia agrikultór sira no parte interesada relevante sira hodi harii indústria baunilha ida ne'ebé kompetitivu no sustentável liu, enkuantu hametin abilidade agrofloresta nian iha nasaun tomak.

Agora ita aprende ona, ha'u fiar katak kolleita tuirmai sei lori rezultadu di'ak liu, ho baunila ho kualidade aas ne'ebé bele fa'an ho folin di'ak liu.

Alexandrinho de Jesus, agrikultór baunilha hosi Liquica

Related content

Hakbiit Agrikultór Baunila iha Timor-Leste liuhosi Formasaun Intensivu ba Treinadór sira kona-ba Kultivasaun Baunila
Famers participate in the vanilla cultivation training in Timor-Leste.

Hakbiit Agrikultór Baunila iha Timor-Leste liuhosi Formasaun Intensivu ba Treinadór sira kona-ba Kultivasaun Baunila

Hosi tradisaun ba transformasaun: Agrikultór joven timoroan ida nia viajen ba kultivasaun baunila
Two men standing facing each other

Ami nia impaktu, sira nia lian

Hosi tradisaun ba transformasaun: Agrikultór joven timoroan ida nia viajen ba kultivasaun baunila